Draudikai pataria, kaip apsaugoti saulės modulius
Nuosavų namų savininkai Lietuvoje jau įvertino saulės energiją, kaip paprastą būdą švariai energijai gauti bei sutaupyti. Kadangi saulės moduliai yra gana brangi investicija, ekspertai pataria, kokias rizikas turėtų įvertinti nuosavų namų savininkai, ketinantys montuoti saulės modulius.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, šiemet, lyginant su praėjusiais metais, norinčiųjų apdrausti būstą kartu su saulės moduliais skaičius išaugo dvigubai. „Lietuvoje saulės energijos gamyba sparčiai augo, kai Aplinkos projektų valdymo agentūra nuo praėjusių metų vasaros pradėjo skirstyti investicines subsidijas saulės moduliams įsigyti. Kita priežastis – noras turėti nepriklausomą energijos šaltinį kylant elektros kainoms. Fiksuojame dvigubai išaugusį klientų skaičių, kurie apdraudžia gyvenamuosius namus kartu su saulės moduliais“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudikės, jei saulės moduliai yra sumontuoti ant gyvenamojo namo stogo, būsto draudimo apsauga galioja automatiškai. „Kitokios sąlygos taikomos, jei saulės moduliai yra montuojami ant ūkinio pastato ar žemės. Tokiais atvejais draudimo apsauga turi būti suderinama atskirai“, – pasakoja V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad, naudojant saulės modulius, rizikos paprastai yra nedidelės, tačiau jų vis tiek yra. „Jei saulės moduliai montuojami ant stogo, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas laidams ir jungtims, nes laikui bėgant jie gali būti pažeisti oro sąlygų ir sukelti trumpuosius jungimus. Integruoti saulės elektrinių stogai tokio rūpesčio nekelia, nes laidai yra paslėpti ir apsaugoti po stogo danga“, – pasakoja V. Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, saulės moduliai gali nukentėti nuo krušos ar stipraus vėjo. „Jau esame atlyginę nuostolius klientams, kurių saulės panelės nukrito audros metu. Priklausomai nuo žalos dydžio, išmoka sudarė nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų“, – kalba draudikė.
Didžiausia iki šiol „Gjensidige“ sumokėta su saulės energija susijusi išmoka sudarė 20 tūkst. eurų, kai užsidegus akumuliacinėms baterijoms buvo apgadintas namų turtas ir vidaus apdaila. Užsidegęs saulės kolektorius atsiėjo 2 tūkst. eurų.
Pasak „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovės Domantės Navarskaitės, nusprendus turėti saulės elektrinę, svarbiausiai pasirinkti patikimą jos įrengimo partnerį, kuris padės įvertinti ne tik visas montavimo galimybes, pakonsultuos dėl geriausių sprendimų, bet ir kokybiškai atliks darbus.
„Iš praktikos matome, su kokiomis problemomis susiduria klientai, jei darbai atliekami nekokybiškai. Tarp dažniausiai nepatyrusių meistrų daromų montavimo klaidų yra blogai suveržiamos konstrukcijos, palikti atviri laidai, kuriuos čiuožiantis sniegas ar pučiantis stiprus vėjas gali nutraukti. Taip pat netinkamai užsandarinamas stogas, neteisingai apskaičiuojamos vėjo ar sniego apkrovos – tokiu atveju elektrinė net gali būti stipriai pažeista ir nebeveikti. Mūsų specialistai visada apskaičiuoja konstrukcinių elementų poreikį, įvertina, kaip tinkamiausiai juos montuoti, taip pat teikiame vienas ilgiausių garantijų rinkoje, nes nenorime rizikuoti, kad vėliau dėl klaidos patirtume nuostolius“, – sako D. Navarskaitė.
Pasak jos, saulės elektrinių montavimo būdų yra įvairių, tačiau jų parinkimas labiausiai priklauso nuo turimų sąlygų ir galimybių. „Lietuvoje saulės moduliai dažniausiai tvirtinami ant šlaitinių stogų. Montuojant tokiu būdu, moduliai galėtų būti pakreipiami 20–40 laipsnių kampu ir išdėstomi pietinėje pusėje, kad įrenginio efektyvumas būtų didžiausias“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Be klasikinių saulės modulių, pasak D. Navarskaitės, pasitaiko, kad klientai renkasi saulės elektrinės stogus, kai tradicinė stogo danga pakeičiama estetiškais saulės elektrinės moduliais. Ji atkreipia dėmesį, kad renkantis saulės energijos sistemą ant stogo, svarbu įvertinti namo stogo būklę. „Jei artimiausiu metu stogo keisti neplanuojate, tinkamas sprendimas gali būti klasikiniai saulės elektrinės moduliai“, – sako pašnekovė. Ji rekomenduoja apie saulės elektrinės stogą svarstyti tiems, kas planuoja keisti stogą per artimiausius 5–10 metų, tik kol kas tokie sprendimai yra gerokai brangesni, nei įprasti saulės moduliai.
Pasak ekspertės, saulės energijos našumui didelę reikšmę turi ir krentantys šešėliai. „Aplinkiniai pastatai ir aukšti medžiai gali mesti šešėlį ir sumažinti saulės modulių našumą. Net ir ateityje užaugsiantys medžiai gali turėti įtakos saulės energijos sistemos efektyvumui. Todėl, prieš pradedant montavimo darbus, svarbu atlikti nuodugnią didesnių objektų metamų šešėlių analizę“, – pasakoja D. Navarskaitė.
„Elektrum Lietuva“ atstovė primena, kad kaip ir bet kurį elektroninį ar mechaninį įrenginį, saulės modulius ir saulės elektrinės stogus reikia reguliariai tikrinti ir prižiūrėti, kad būtų užtikrintas jų efektyvumas bei patikimumas. „Mūsų klimato sąlygomis saulės modulius prižiūrėti yra gana paprasta, nes vėjas ir lietus atlieka didžiąją dalį darbo, tačiau periodiškai nuo modulių svarbu pašalinti lapus ir kitas šiukšles. Tik po stipresnių audrų ar vėjų vertėtų papildomai patikrinti, ar stichijos nenuniokojo saulės elektrinės, ar tai nepakenkė jos efektyvumui“, – pataria pašnekovė.
Audros poveikis saulės elektrinėms: vos per parą žalų daugiau nei per visus metus
2023 m rugpjūčio mėnesį Lietuvą talžiusios audros negailėjo ne tik medžių, automobilių ir statinių stogų. Retai matomo dydžio krušos ledėkai, kritę ant pastaraisiais metais išpopuliarėjusių saulės energijos modulių, per trumpą laiką pridarė gerokai daugiau nuostolių, nei per visus 2022 metus.
„Per visus 2022 metus dėl saulės elektrinėms padarytos žalos atlyginimo į mus gyventojai kreipėsi 9 kartus. Vien po rugpjūčio audros su krušomis jau sulaukėme 11 prašymų atlyginti žalą. Praktika rodo, kad šis skaičius dar augs. Maža to, praėjusiais metais žalos buvo santykinai nedidelės, kelių šimtų eurų dydžio. Šiemet dėl neįprastai galingos krušos žalų dydžiai siekia net dešimtį tūkstančių eurų“, – besikeičiančio klimato daromus nuostolius apibūdina Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Nuosavybė ir atsakomybė
„Kuomet saulės moduliai pastatomi arba ant būsto stogo, arba kitoje gyventojui priklausančioje vietoje, jie fiziškai tam gyventojui ir priklauso. O tai reiškia, kad gyventojas pats tampa atsakingu už savo turto priežiūrą ir apsaugą, jam pačiam tiesiogiai tenka patirti ir nuostolius, kuriuos sukelia gamtos reiškiniai ar piktavaliai asmenys“, – aiškina M. Ratkevičius.
Jis pasakoja, kad ankstesniais metais privačių savo turtą apdraudusių asmenų paraiškų atlyginti žalą, padarytą saulės elektrinėms, buvo santykinai nedaug. Šiemet pagausėjo ne tik stogų, kuriuos puošia saulės kolektoriai, bet ir gamtos reiškinių, kurie tiems kolektoriams kelia grėsmę. Ir panašu, kad gausėjant ekstremalių gamtos reiškinių rizika ateityje tik augs.
„Ankstesniais metais žala įprastai buvo patiriama dėl vėjo, kuris modulį nuplėšdavo ar sniego, kuris savo svoriu apgadindavo laikančias konstrukcijas arba pačius modulius. Rugpjūtį Lietuvą talžiusi kruša aiškiai parodė naują klimato kaitos lemiamą pavojų – staigų, sunkiai prognozuojamą, visišką saulės elektrinės sunaikinimą, kuriam prevencijos priemonių sunku sugalvoti. Modulių taip paprastai neišmontuosi ir nepaslėpsi nuo ledėkų, todėl bene vienintelė išeitis – pasirūpinti, kad patyrus žalą, netektų nuostolių dengti iš savo santaupų“, – sako BTA ekspertas.
Jo teigimu, per šią audrą didžiausią žalą patyrė žmonės, gyvenantys Panevėžio, Mažeikių, Utenos rajonuose – ten, kur krušos ledėkai buvo didžiausi.
Saulės parkų naudotojai – saugūs
Būtent Panevėžio rajone, Bliūdžių kaime vos kiek daugiau nei prieš mėnesį pradėjo veikti įmonės „Elektrum“ pastatytas „Aušros“ saulės parkas. Statytojams pasisekė – krušos debesys šį parką aplenkė keliolikos kilometrų atstumu, žalos šį kartą išvengta. Tačiau, net jei kruša ir kristų ant saulės parko, jo dalininkai – privatūs asmenys – nuostolių nepatirtų.
Nors vartotojai, įsigydami saulės parko dalį, gali įsivaizduoti, kad perka turtą, už kurį yra atsakingi patys, ekspertų teigimu, iš tiesų jie gauna paslaugą. Atsakomybė už turtą (saulės modulius ir kitą susijusią įrangą), taip pat – ir jo draudimą, tenka projekto vystytojams.
„Mes klientams parduodame ne kvadratinius plotus, o reikiamą elektros energijos galią. Mūsų rūpestis – užtikrinti jiems reikalingą elektros kiekį, patiems klientams dėl nieko rūpintis nebereikia. Visa parko priežiūra ir jo efektyvus veikimas yra mūsų atsakomybė. Klientai už tai kasmet moka fiksuotą parko priežiūros mokestį ir dėl visko gali būti visiškai ramūs“, – saulės elektrinių parkų veikimo principą paaiškina „Elektrum“ atstovė spaudai Milda Basijokienė.
2023-06-10, atnaujinta 2023-10-10